Lietuvos sklandymo istorija prasidėjo 1910 metų kovo mėnesio 14 dieną. Vilniuje įsikūrė oreivystės būrelis, kuris vėliau pasistatė Lavronovo-Ševeliovo konstrukcijos sklandytuvą ir juo kiek laiko skraidė. 1913 m. Kaune, muzikos instrumentų meistras Jonas Garalevičius ir 109 pėstininkų Volgos pulko poručikas Aleksandras Kulvinskis pasigamino sklandytuvą. Šis aparatas kildavo į orą pučiant stipriam vėjui, traukiamas už virvės kaip aitvaras. Vienas tokių skrydžių baigėsi nelaimingai – sklandytuvas sudužo, o bandęs skristi štabo kapitonas Rudniovas žuvo. Neišliko nei šio sklandytuvo brėžinių nei nuotraukų . Pasak mačiusių liudininkų sklandytuvas buvo dvisparnis, neturėjo eleronų (judančiu sparno plokštumų pusiausvyrai palaikyti), jo sparno ilgis 10-12m, plotas apie 40 kv.m. Tuščias svėrė apie 129 kg. 1931 m. Karo aviacijoje tarnavę V.Milevičius ir A.Skurauskas, pagal vokiečių brėžinius pastatė sklandytuvą SG-38 ”Zögling” ir jį išbandė Kauno aerodrome.Tais pačiais metais Lietuvos aeroklubas į vokiečių Rasytės (Rossiten) sklandymo mokyklą nusiuntė karo lakūną G.Heidrikį susipažinti su jos veikla. Čia būdamas pilotas įvaldė sklandytuvus, 1931 m. spalio 21 d. įvykdė ”C” piloto reikalavimus, jam įteiktas FAI ženkliukas. O tuo laiku LAK sklandytojų būrelio nariai baigė teorijos kursus ir Kauno ATM medžio apdirbimo dirbtuvėse statė mokomąjį sklandytuvą T-1.

Baigus statybą 1932 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Petrašiūnų smiltynuose, ATM būrelio (kurio branduolį sudarė B.Oškinis, V.Ašmenskas, V.Butkevičius, J.Dovydaitis, G.Milūnas, A.Paknys ir kiti) pastangomis įvyko pirmosios ir vienintelės prieškario Lietuvoje LAK sklandymo mokyklos atidarymas. G.Heidrikis sklandytuvą išbandė ir dar tais pačiais metais buvo atlikta 410 skridimų, paruošti penki ”A” pilotai. Po pirmų skridimų atsirado daug norinčių išmokti valdyti sklandytuvą. Pažaislio kalvos jau nebetenkino sklandytojų todėl 1933 m. sklandymo mokykla buvo perkelta į Nidą, kur aukštos kopos, ir pučiant rytų vėjui, susidaro tinkamas skriejimui šlaito antvėjis. Čia atvykę sklandytojai savo jėgomis montavo angarą, statė valgyklą, mokyklos pastatą. Rugpjūčio 30 d. mokyklos instruktorius G.Heidrikis pasiekė pirmąjį Lietuvos išsilaikymo ore rekordą. Jis be nusileidimo skriejo 3 val. 10 min.O 1933 m. rugsėjo 3 d. Nidos sklandymo mokykla buvo oficialiai atidaryta. Po dešimties dienų, pučiant rytų vėjui, B.Oškinis sklandytuvu T-1 įvykdė ”C” piloto normatyvus. Tuo būdu jis tapo pirmas šį piloto vardą įgijęs Lietuvoje.

	Tarp sklandytojų atsirado talentingų ATM auklėtinių, kurie kūrė naujus sklandytuvus. B.Oškinis, A.Paknys, A.Gysas sukonstravo sklandytuvus T-2, P-1, “Uodas”, PAGY-1, P-3 “Nerija”, BRO-3 “Pūkas” ir kiti. Augant Sklandytojų meistriškumui ir tobulėjant sklandytuvams, Lietuvos išsilaikymo rekordai nuolat keitėsi.1934 m. rugpjūčio 23 d. Jonas Pyragius sklandytuvu ”Sakalas” išsilaikė ore 7 val. 08 min., o rugpjūčio 30 d. – 12 val. 35 min. 1935 m. birželio 5 d. naudodamasis audros frontu jis atliko pirmąjį perskridimą - sklandytuvu iš Nidos į Palangą (75 km.). Po metų, birželio 16-17 dienomis jis išsilaikė ore 22 val. 36 min. Sklandytojas A.Gysas 1938 m. birželio 24-25 d. išsilaikė ore 26 val. 03 min. Tuo metu tai buvo trečias pasiekimas pasaulyje. Vėliau sklandytojai išmoko velkamųjų skridimų (kai sklandytuvą į orą iškelia buksyruojant lėktuvu),pradėta skraidyti terminėse oro srovėse. Tuo metu sukuriama daug naujų sklandytuvų, iš kurių ypač vykęs buvo B.Karvelio konstrukcijos BK-1 “Vanagas”. Mūsų sklandytojai Jonas Pyragius ir Bronius Oškinis 1937 metais su sklandytuvais LY-“Biržietis” ir LY-“Rūta” pirmą kartą išėjo į tarptautinę areną. Jie dalyvavo pasaulio sąskrydyje Elmyroje (JAV).

1938 m. Kaune surengta Lietuvos tautinė olimpiada kurioje buvo pagerintas Lietuvos skridimo į tolį sklandymo rekordas – nuskrista 173 kilometrai. 1932-1938 m. Nidos sklandymo mokykloje buvo paruošti 79 ”C” pilotai. (šiam vardui gauti sklandytojas privalėjo išbūti ore nemažiau kaip 5 minutes). 1939 m. Birželio 23 d. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą sklandytojai neteko Nidos sklandymo mokyklos, o kartu visų ten buvusių sklandytuvų. Visi aeroklubo sklandytojai susibūrė Kaune kur tais metais įvyko Baltijos šalių- Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos – aviacijos olimpiada. Stebėti ją savais lėktuvais buvo atskridę Lenkijos bei Vokietijos aeroklubų atstovai. Lietuvos sklandytojai tapo nugalėtojais tuo įnešdami svarų indėlį į bendrą komandos įskaitą. 1940 m. Gegužės 15 d. SSSR okupavus Lietuvą, Lietuvos aeroklubas buvo reorganizuotas ir įjungtas bendrą ”Osoaviachimo” organizaciją .Visi lėktuvai ir likusieji sklandytuvai buvo pervežti iš Kauno į Aukštagirį (šalia Vilniaus). Įsteigta ”Dariaus ir Girėno” vardo sklandymo mokykla. Mokyklos viršininkas kurį laiką buvo konstruktorius Balys Karvelis, kuris čia baigė statyti ir išbandė aukštos kokybės sklandytuvą BK-2. Prasidėjus karui, aeroklubas nustojo egzistuoti, lietuviškas aviacinis turtas buvo konfiskuotas ir uždarytas vokiečių karo grobio sandėliuose.

Dalis skraidančių aparatų buvo sunaikinta ir išgrobstyta. 1941 metų rudenį Kauno m. Kūno kultūros rūmuose jaunų sklandytojų (Z.Koronkevičiaus, J.Steikūno, V.Vaitkaus, V.Pesecko, L.Katkaus ir kitų) dėka buvo sudarytas sklandymo būrelis. Sklandymo entuziastams pavyko surasti ir iš Vilniaus į Kauną parsigabenti kelis lenkų gamybos sklandytuvus ”Varna” ir ”Šarka”.Kulautuvoje ant Nemuno šlaito buvo atidaryta sklandymo stovykla.Čia vyko skraidymai visą karo laikotarpį. Pokario metais (1947-1949) Vilniuje buvo įkurtas aeroklubas. Klubas aprūpinamas dviviečiais mokomaisiais lėktuvais Po-2 (karo metu garsėjo kaip lengvi naktiniai bombonešiai) ir dviviečiais mokomaisiais sklandytuvais A-2. Klubo vadovybė nutarė lakūnus ruošti sostinėje o sklandytojus Kaune.(Karmėlavoje) B.Oškinio treniruočių sklandytuvo projektas BRO-10 ”Pūkas-2” buvo pripažintas vienu geriausiu Sajungoje.

Vadovaujami konstruktoriaus B.Oškinio, sklandytojai pastatė sklandytuvus BRO-9 “Žiogas”, BRO-10 ”Pūkas”, BRO-11 “Pionierius”. Aktyviai veikė Kauno politechnikos instituto sklandymo sekcija, vadovaujama Jono Balčiūno. Studentai pagamino Antano Kuzmicko konstrukcijos sklandytuvus M-1, M-2 “Mechanikas”, KPI-3 “Gintaras”, KPI-4 “Genys”, KPI-5.

B.Oškinio sukurtas sklandytuvas BRO-9 ”Žiogas” pradėtas masiškai gaminti Sajungos mastu. 1952-1957m. BRO-9 buvo pagaminta apie keli šimtai vienetų.1953 m. Vilniuje įvyko pirmasis Lietuvos sklandymo čempionatas. Sugrįžęs iš tremties Kūrybinio darbo vėl ėmėsi konstruktorius Balys Karvelis. Kaune buvo pastatytas sklandytuvas BK-4 ”Kaunas”. Juo Vytautas Dovydaitis atliko pirmąjį pokario metais perskridimą ir įveikė 132 km. Vėliau Vilniuje pagamintas standartinės klasės sklandytuvas BK-6 ”Neringa”.

Visoje Lietuvoje kūrėsi nauji sklandymo klubai. Gauti nauji sklandytuvai ”Primorec” ir L-13 ”Blanik” su kuriais respublikos čempionatuose pradėta startuoti skridimais maršrutu. Klubai buvo aprūpinti čekiškais auto išvilktuvais ”Herkules-3” o vėliau ir lėktuvais JAK-12.

Stiprėjant Lietuvos sklandymo bazėms, kylant sklandytojų meistriškumui, atsirado galimybė dalyvauti ir Tarybų Sąjungos čempionatuose. Pirmą Kartą Lietuvos komanda (A.Arbačiauskas, V.Dovydaitis ir A.Kavunovas) TSRS čempionate startavo 1960 m. Jiems, ir vilniečiui J.Jaruševičiui pirmiems iš Lietuvos sklandytojų suteikti sporto meistrų vardai. Po metų TSRS sklandymo čempionate Lietuvos komanda jau iškovojo antrą vietą. Ypač sėkmingi Lietuvos sklandytojams buvo 1963 metai. Jie nugalėjo komandomis o J.Jaruševičius pirmas iš lietuvių iškovojo absoliutaus TSRS čempiono vardą asmeninėje įskaitoje. Sklandytojai A.Arbačiauskas, Z.Brazauskas, R.Grmutė, J.Jaruševičius, A.Kavunovas, A.Kilna, R.Visackas Sąjungos čempionatuose ne kartą buvo atskirų pratimų čempionai ir prizininkai. 1968 metais S.Sudeikytė TSRS čempiono vardą iškovojo tarp moterų. Lietuvos sklandytojai buvo kviečiami į Sajungos rinktinę. J.Jaruševičius 1965 m. startavo pasaulio čempionate Anglijoje. Vyresnio amžiaus pilotų estafetę sėkmingai perėmė vėlesnioji sklandytojų karta. Mokomuosius sklandytuvus ”Blanik” varžybose pakeitė aukštesnės kokybės sklandytuvai ”Foka” , ”Cobra” ir kiti. Absoliučių čempionų vardus iškovojo R.Garmutė, V.Sabeckis (1976, 1983, 1988, 1989 m.), A.Rūkas (1980, 1986 m.) o G.Drevinskas 1989 m.- standartinėje klasėje. Sklandytojai V.Mikalauskas, V.Sabeckis, A.Kilna, V.Šliumba, L.Šiupinys, R.Garmutė rungtyniavo įvairiose užsienio varžybose. Nuolat keitėsi rekordų lentelė. Didėjo nuskristi atstumai, perskridimų greičiai, pasiekti aukščiai. Lietuvos sklandytojų vardai buvo įrašyti į TSRS rekordų lentelė. Aukščio rekordus sėkmingai šturmavo L.Jemeljanovas, Z.Brazauskas, J.Kuzminskas. J.Jaruševičius su A.Kilna skriedami bangų antvėjyje viršum Kaukazo, pasiekė 6990 metrų aukštį. Milžinišką šuolį sklandymo pažangoje atliko plastmasiniai sklandytuvai, kurie savo aerodinamine kokybe žymiai lenkė metalinius ir medinius skraidančius aparatus. Nenuilstančio entuziazto Vytauto Pakarsko iniciatyva Prienuose įkurtoje sportinės aviacijos gamykloje, vadovaujant konstruktoriui B.Karveliui pradėti gaminti sklandytuvai iš stikloplasčio. 1972 metais į padangę pakilo pirmasis - BK-7 ”Lietuva”.

Vėliau buvo tobulinama ir naujausia jos modifikacija LAK-12 iki šiol yra populiariausias atviros klasės sklandytuvas Lietuvoje. Gamykloje gimė LAK-11 ”Nida”, moto sklandytuvas ”Nemunas” , vaikų mokymui skirti sklandytuvai ”Strazdas”, Lak-16. Naujausias kūrinys - LAK-17a - 15 metrų klasės šiuolaikiškos konstrukcijos sklandytuvas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pereinamuoju laikotarpiu sklandytojų laukė sunkūs išbandymai. Tačiau džiugu kad brangus turtas nebuvo išgrobstytas, išsaugotos gerai įrengtos sklandymo bazės. Visas darbas sukoncentruotas atsinaujinusiame Lietuvos aeroklube. Kad ir sunkiomis sąlygomis vėl rengiami šalies čempionatai, ruošiami nauji sklandytojai. Atnaujinta FAI ženkliukų sistema. Sportininkai vis aktyviau dalyvauja Pasaulio Čempionatuose atstovaudami mūsų šalį – Lietuvą.